Šis azijiečių auksiškai geltonos spalvos alkoholis gaminamas distiliuojant susifermentavusių ryžių, cukranendrių, melasos arba papildomai įpiltų cukrinės palmės – Arenga saccharitera (Šri Lanka, Bangladešas, Indija) sulčių rauginį. Arakas dar daromas iš palmių sulčių, datulių, sorų ir kitų cukrinių augalų. Labiausiai žinomos arakų rūšys: Batavia – iš Javos, Goa – iš rytų Indijos, Ceilono ir Siamo arakai.
Daugiau
Panašiai kaip tekila, varomas iš meksikietiškos agavos, tačiau distiliuojamas tiktai vieną kartą.
Daugiau
Tekila (tequila), kaip ir romas – svarbiausias alkoholinių kokteilių komponentas Pietų Amerikoje, todėl yra daug receptų, į kuriuos įtrauktas Meksikos auksas, kaip mėgstama vadinti šį gėrimą. Tekila pradėta gaminti centrinėje Meksikoje, Tekilos (Tequila) miesto apylankėse. Iš čia gėrimas ir gavo pavadinimą. Tai populiariausia meksikietiška degtinė, varoma iš susifermentavusių augalo Agawa tequilana sulčių ir žinoma Meksikoje
Daugiau
Tai braziliška degtinė, varoma iš cukranendrių. Tačiau, priešingai negu baltajam romui, šiuo atveju fermentuojama ne melasa, o šviežios cukranendrių sultys. Europoje populiariausia skaidri, šviesiai geltona Cachaça Pitu. Švelnaus skonio, malonaus ir delikataus aromato. Alkoholis sudaro 45% tūrio.
Daugiau
Kadaise tai buvo vagių, piratų, kontrabandininkų bei vergų pirklių gėrimas ir šimtmečius buvo svarbi kontrabandinė prekė. Romo tėvynė yra Karibų jūros salos, o tiksliau – Didieji ir Mažieji Antilai. Romas, padarytas atskirose salose, skiriasi aromatu ir skoniu taip pastebimai, kaip vynai, pagaminti skirtinguose Europos kraštuose. Tikslią romo gamybos receptūrą gamintojai rūpestingai saugo. Tačiau pagrindinė romo
Daugiau
Prancūziškas vinjakas, varomas panašiai kaip grapa, iš vyno gamybos atliekų. Skonis priklauso nuo rūšies – būna stiprus ir aromatingas (Marc de Bourgogne) arba švelnus, lengvas ir subtilus (Marc de Champagne). Turi 40-45% tūrio alkoholio. Pastebėta, jog marko, pagaminto iš baltųjų ir raudonųjų vynuogių atliekų skonis skiriasi. Yra idealus gėrimas virškinimui sužadinti.
Daugiau
Bespalvis itališkas vinjakas, turintis apie 40% tūrio alkoholio. Varomas iš šviežių susifermentavusių vyno gamybos atliekų (kauliukų, žievelių, vaiskočių). Iš baltųjų vynuogių pagaminta grapa yra savito skonio ir deginanti, iš raudonųjų – stipri.
Daugiau
Labai kvapnus šviesus vinjakas – tautinis čiliečių gėrimas. Gaminamas iš raudonųjų vynuogių (didžioji dalis Muskato atmainos uogų), o laikomas tam tikrą laiką molinėse statinėse.
Daugiau
Tai populiariausias graikų vinjakas. Jo gamybai reikalingas raudonųjų vynuogių vynas. Turi apie 40% tūrio alkoholio. Gaminamas kelių rūšių ir skirtingos kokybės, paženklintos žvaigždutėmis etiketėje. Atskiros rūšys skiriasi išlaikymo trukme, skoniu ir kvapu.
Daugiau
Tai angliškas pavadinimas alkoholinių gėrimų, gaunamų distiliuojant vynuogių vynus. Tokiu pavadinimu pasaulinėje rinkoje žinomi dauguma vinjakų. Brendžio pavadinimas kilęs iš olandiško žodžio brandewijn (taip viduramžiais buvo vadinamas pakaitintas vynas). Brendis gali būti gaminamas distiliuojant vaisių vyną, tačiau turi būti atitinkamai pažymėta, pavyzdžiui, Cherry Brandy – vyšnių likeris ir panašiai. Prie geriausių brendžiais vadinamų vinjakų priskiriami
Daugiau
Tai vokiškas vinjakas, kuris taip pat privalo atitikti jam keliamus reikalavimus. Jis turi būti pagamintas iš tam tikrų vynuogių rūšių, Vokietijos vyno daryklose turi būti perdirbta ir mažiausiai pusę metų išlaikyti ąžuolinėse statinėse, kuriose telpa ne daugiau kaip 1000l. gėrimo. Alter Weinbrand turi būti išlaikytas ne mažiau kaip vienerius metus. Jeigu alkoholio kiekis ne mažesnis
Daugiau
Istoriškai žiūrint, tai – vyresnysis konjako brolis. Taip pat ir šiuo atveju rajonas, kur gaminamas šviesiai auksinis, su švelniu žolelių prieskoniu vinjakas, yra labai griežtai ribotas. Tiktai kai kurias baltųjų vynuogių atmainas, auginamas Haut-Armanjako, Tenarezo ir Bas Armanjako rajonuose galima distiliuoti ir tai tiktai nuskintas nuo lapkričio ligi balandžio mėnesio. Priešingai negu konjakui, jam užtenka
Daugiau
Konjakas yras geriausias vinjakas, turintis apie 40% tūrio alkoholio. Kad galėtų vadintis konjaku, vinjakas privalo būti pagamintas iš tam tikros atmainos baltųjų vynuogių auginamų Šarantos (Charente) regione aplink Konjako (Cognac) miestą Prancūzijos pietvakariuose. Konjako gamyba čia turi ilgaamžes tradicijas. Konjaką privaloma distiliuoti mažiausiai du kartus. Paskui laikoma ąžuolinėse statinėse bent dvejus metus. Brandinamas, sendamas įgyja
Daugiau
Šie vaisiai turi ganėtinai daug sukraus, todėl varant degtinę nereikia nei cukraus, nei alkoholio priedų. Viena žinomiausių šios rūšies degtinių yra kalvadosas. Kalvadosas daromas iš sidro – obuolių vyno iš Normandijos. Teisę vartoti pavadinimą “kalvadosas” iš sidro pagamintoms degtinėms turi tiksliai nurodytų vienuolika apygardų. Po distiliavimo kalvadosas brandinamas nuo dviejų ligi šešerių metų ąžuolinėse arba
Daugiau
Jie gaminami iš mažai cukraus turinčių vaisių, pavyzdžiui, aviečių, gervuogių ir serbentų. Prieš distiliavimą įpilama alkoholio, kadangi jos nefermentuojamos. Tačiau cukraus negalima pridėti. Paprastai šios degtinės turi ne mažiau kaip 40 procentų tūrio alkoholio, dažnai net daugiau. Geriausiai žinomas aviečių antpilas (Eau-de-vie de framboise). Turi malonų, švelnų skonį. Tokie antpilai daromi taip pat iš mėlynių,
Daugiau