Kada atsirado kokteilis?
Nepaisant to, kokia šio pavadinimo kilmė, vienas dalykas nekelia abejonių – alkoholinių gėrimų maišymo menas yra toks pat senas kaip paties alkoholio istorija; ir tikrai be priedų distiliatai dažniausiai būdavo visiškai neskanūs. Net senovės graikai į vyną įmaišydavo medaus, kad būtų gardesnis gerti.
Kokteiliai, kaip dabar juos suprantame, vartojami nuo XIX a. pabaigos. Tada Šiaurės Amerikoje ėmė rastis vadinamieji amerikietiški barai, kuriuose naminis viskis būdavo maišomas su gėrimais, įvežamais iš Europos; buvo sukurta begalė variantų. Daugelis klasikinių kokteilių, mums žinomų šiuo metu, atsirado tais laikais, pavyzdžiui, iš rūgščių ir putojančių gėrimų.
Savo klestėjimo viršūnę kokteilis pasiekė JAV XXa. trečiajame dešimtmetyje prohibicijos metais. Kadangi oficialiai buvo uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus, o barai bet kuriuo metu galėjo tikėtis policijos kratos, žmonės gerdavo savo mėgstamą svaigalą užmaskuotą, pavyzdžiui „vaisių sulčių” pavadinimu.
XX amžiaus pradžioje kokteiliai buvo ypač madingi išrinktųjų susiėjimo vietose Paryžiuje, Berlyne, Londone ir Romoje, bet abu pasauliniai karai sužlugdė hedonistinius malonumus. Tačiau po 1945 metų niekas nebetrukdė pergalingam kokteilio žygiui, ir Amerikos kareiviai, dislokuoti įvairiose Vakarų Europos šalyse, greitai padėjo visur išpopuliarinti savo mėgstamus maišytus gėrimus.
Šiais laikais kad ir kur nuvyktum, vargu ar rastum užeigą, barą ar restoraną, kurių valgiaraštyje nebūtų kokteilių, bet tai nereiškia, kad tie patys kokteiliai visur vienodai populiarūs. Nepaprastai didelę įtaką daro kraštų ar regionų gėrimo tradicijos. Pavyzdžiui, Prancūzija turi daug receptų konjako pagrindu, Italijoje labai mėgstami kartoki kokteiliai su kampariu arba aperityvu Aperol, o Rytų Europoje vyrauja maišyti gėrimai, kurių pagrindą sudaro degtinė.
