Prancūziškas gintaro spalvos žolių likeris. Pirmą kartą 1510 metais jį padarė benediktinų vienuolyne, todėl jis ir pavadintas benediktinu. Kiekvienas originalaus gėrimo butelis etiketėje turi bažnytinį ženklą D. O. M. (Deo Optimo Maximo) – Geriausiajam Aukščiausiajam Dievui.
Daugiau
Abrikosų likeris daromas iš abrikosų sulčių, natūralio abrikosų degtinės, cukraus ir sirupo bei spirito ir vandens. Alkoholio turi būti ne mažiau kaip 30% tūrio. Jeigu vietoje natūralios abrikosų degtinės gaminant buvo vartototas distiliatas, tai padarytas gėrimas gali būti vadinamas tik abrikosų likeriu. Abrikosų brendis noriai vartojamas maišytiesiems gėrimams paruošti, kadangi labai gerai tinka su daugybe
Daugiau
Šitas likeris gaminamas iš žvaigždanyžiaus (baldriano). Pridedama ir kitų priedų, pavyzdžiui, krapų, gvazdikėlių, kalendros, našlaitės šaknų ir kitokių žolių. Alkoholis sudaro ne mažiau kaip 30% tūrio.
Daugiau
Dar žinomas kaip Amaro Siciliano, itališkas kartusis intensyvaus skonio likeris.
Daugiau
Šis gintaro spalvos itališkas likeris gaminamas iš saldžiųjų ir karčiųjų migdolų, abrikosų kauliukų, vanilės ir įvairių žolių. Alkoholis sudaro 28 procentus tūrio. Migdoluose, o taip pat ir abrikosų kauliukuose esanti vandenilio cianido rūgštis pašalinama distiliavimo metu.
Daugiau
Itališkas aperityvas, gaminamas iš artišokų sulčių ir žolių. Alkoholis sudaro 16,5 procentų tūrio. Prie didžiulės aperityvų šeimos taip pat priklauso Fernet-Branca, Punt e Mès, Branca Menta – mėtos skonio, saldus Karlsbader Becher Bitter, prancūziškas Suze ir gaminamas nuo 1846 metų Reinberge prie Reino pasgal senąją receptūrą – Underberg.
Daugiau
Jaunesnysis kampario brolis, kurio sudėtyje yra tik 11 procentų tūrio alkoholio. Šviesus itališkas aperityvas, ryškiai oranžinės spalvos, vaisinio, truputį kartoko skonio. Vienas populiariausių Italijos alkoholinių gėrimų.
Daugiau
Visame pasaulyje žinomas kartaus skonio itališkas žolių vynas. Turi savo tipišką įvairiausių žolių, kurių sudėtis yra gamintojo paslaptis, ir karčiųjų apelsinų žievelių aromatą. Šitą puikios rubino spalvos vyną 1861 metais pagamino Kasparas Davidas Kamparis Milano mieste. Šiandien – tai jau klasikinis aperityvas arba nepriekaištingas daugelio mišrių gėrimų komponentas.
Daugiau
Aromatinga karčioji degtinė (ne mažiau kaip 40 procentų tūrio alkoholio), į kurios sudėtį įeina daugybė egzotiškų komponentų. Anyžiai, krapai, paprastoji rudmedė, trilapis puplaiškis, manožolė, valerijonas, pelynas bei tuopos pumpurai – tai tik kurie ne kurie iš didelės gausybės.
Daugiau
Ši karčioji degtinė pagaminta iš įvairių tropinių vaisių.
Daugiau
Tai yra apelsinų žievelių ekstraktas, sumaišytas su džinu. Dažniausiai vartojamas kokteiliams aromatizuoti.
Daugiau
Gaminama iš apelsinų žievelių ekstrakto, gencijano šaknų, vaistinės šventagaršvės šaknų, chinos medžio žievės, gvazdikėlių, muskato žiedų, kardamono, cinamono ir kt. Šiandien angostura yra žinomiausia karčioji degtinė (bitter) pasaulyje. Ji – būtina kiekviename bare aromatizuoti maišytiesiems gėrimams.
Daugiau
Toji ypatinga žolių degtinė, charakteringa Alpių kraštams, gali būti padaryta iš maždaug 5kg. žydinčio gencijano šaknų. Encianas yra kartokas, turi žemės prieskonį ir stiprų žolių aromatą. Alkoholis turi sudaryti ne mažiau kaip 38% tūrio.
Daugiau
Jau 1500 metais prieš mūsų erą egiptiečiai šitą gėrimą laikė vaistais. XVIII amžiaus pabaigoje Šveicarijoje prancūcų emigrantas dr. Ordinaire pagamino absentą – spiritinį pelynų antpilą, kuris tapo labai madingu anyžių skonio gėralu. Absento gamybą perėmė H. L. Pernod. Tačiau piktnaudžiavimas juo pasirodė kenksmingas sveikatai, nes galėjo privesti prie beprotybės, ar net mirties. Po tokio poveikio
Daugiau
Skaidrus, šviesiai geltonas alkoholinis gėrimas, padarytas iš ryžių, vadinamasis japoniškas ryžių vynas – tautinis japonų gėrimas. Sakė gaminama panašiai kaip romas, tačiau vietoje cukranendrių melasos vartojama ryžių melasa. Sakės skonis labai primena chereso skonį, o alkoholis sudaro 16-18% tūrio.
Daugiau