Vaisių degtinės

Pirmiausia jos varomos iš kaulavaisių – vyšnių, slyvų, mirabelių, abrikosų, persikų – vaisių minkštimo, rečiau iš uogų. Jos gaunamos distiliuojant susifermentavusią vaisių misą. Ji turi užtektinai cukraus, todėl nereikia jo pridėti, kad fermentavimosi metu susidarytų alkoholis. Minimalus alkoholio kiekis iš vaisių sulčių padarytose degtinėse siekia 40 procentų tūrio.

Prie žinomiausių šio tipo degtinių priklauso vyšninė. Daroma ji iš sunokusių, susifermentavusių vyšnių arba jų sulčių, nepridedant cukraus nei pastiprinant alkoholiu.

Slyvų degtinė varoma iš susifermentavusių slyvų (dažnai vengrinių). Elzaso gyventojai savąją slyvinę vadina quetsch, Šveicarijoje – pflümli. Labai garsi slivovica gaminama buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Vardas nėra iki galo iteisintas, todėl tokio pavadinimo degtinę gamina keletas kraštų.

Mirabelių (slyvų veislė) degtinė varoma iš visiškai sunokusių, susifermentavusių mirabelių; nepridėjus nei cukraus, nei alkoholio. Iš mirabelių gaminami antpilai ir distiliuoti antpilai, turintys 45 procentus tūrio alkoholio.

Tarp šios rūšies degtinių išskirtinę vietą užima kadaginė (steinhäger). Ji varoma ne iš kaulavaisių, bet iš susifermentavusių kadagio uogų, pridedama gryno spirito arba ruginio spirito ir vandens.